Algimanto Kunčiaus nuotrauka.
Lieptas per Merkį. Mardasavo kaimas

 

GIESMIŲ TEKSTAI

1. Atmink krikščionie, ką Jėzus kentėjo

2. Pone Karaliau! Dieve Abraomo

3. Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškoj

4. Sveika aušros Žvaigždė šviesi

5. Mieliausioji Poni mano, Karaliene dangaus

6. Garbė Marijai, šlovė Marijai

7. Sveika karaliene dangaus, Motina meilinga

8. Strioks, strioks kada žmogus

9. Juozapai šventas, būk pagarbintas

10. Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo

11. Stovi Motina verkdama

 

Siūlome pasiklausyti keleto giesmių:


 

 

VIRŠUN

1. Atmink krikščionie, ką Jėzus kentėjo

 

Atmink krikščionie, ką Jėzus kentėjo,

Kada dėl mūsų kraują savo liejo,

Nuo sugavimo atilsio negavo,

Ik’ smerčiai Savo.

Pirmiausiai darže buvo pabučiuotas,

Ten nuo Judošiaus žydamus išduotas,

Štai Mistras mano, tą veskit sugavę,

Išbėgt nedavė.

Kaip šunys pikti šoko Jam ant veido,

Tad Apaštalai visi jį apleido,

Žydai su trenksmu vedė jį Ainošiui,

Iš ten Kaipošiui.

Pirmoj valandoj Pilotui statytas,

Tenai neteisiai buvo apsūdytas,

To visi geidė, idant numarintą

Jėzų matytų.

Pilotas Jėzų saviep pavadino,

Nekaltu radęs visiems išpažino;

Liepė nuplakti žydams davęs valę,

Dangaus Karalių.

Aštrių erškėčių karūną nupynę,

Ant galvos spaudė, o vėl pasodino,

Veidą jo spiaudė, sveiks karaliau tarė,

Juoką sau darė.

Trečioj valandoj sušuko ir tarė:

Nukryžiavok Jį, daug pikto padarė,

Kraujas Jo tegul bus ant visų mūsų;

Ir vaikų mūsų.

Šeštoj valandoj iš miesto išėjo,

Nešdamas kryžių ant kalno atėjo,

Tenai ant kryžiaus kentėjo prikaltas,

Augštyn pakeltas.

Mirdams į rankas Dievo Tėvo Savo,

At’davė Dūšią: mirdamas maldavo,

Saulė ir žemė jo smertį kad juto,

Smarkiai sukruto.

Dūšia Jėzuso ėjo paskanduosnan,

Atjieškot Šventus, vesti juos danguosnan,

Už kuriuos praliejęs kraują šventą Savo,

Jau atvadavo.

Saulė kad vėlai jau vakare temo,

Nuo kryžiaus kūną Jėzaus šventą ėmė,

Su Nikodemu Juozaps tada šventas,

Teisiu vadintas.

Motina Jėzaus tada savo sūnų,

Ėmė ant rankų, o regėjo kūną,

Visą ronuotą, verkdama bučiavo,

Karčiai dūsavo.

Visi ten didžiu verksmu apsiliejo,

O į Jo ronas branges mostis liejo,

Tą garbę davę į grabą įdėjo,

Verkti pradėjo.

Ir mes atminkim kančias ir mirimą,

Pono Jėzuso širdies nuliūdimą,

Jog mus per smarkią, karčią kančią Savo,

Brangiai vadavo. Amen.

 

Pagiedojo Ieva Zalanskaitė-Turonienė, gimusi 1913 m.
Mardasavo k., Varėnos raj., dabar gyvenanti Noškūnų k., Varėnos raj.

Giesmę 1995 m. užrašė Modesta Liugaitė.

Tai lenkų lenkų teologo ir pamokslininko Jakóbo Wujeko (1541–1597)
Viešpaties kančios giesmės Rozmyślaymy dźiś vertimas iš lenkų k.
Pirmą kartą lietuviškai išspausdintas italų teologo
Roberto Bellarmino katekizme
Trumpas mokslo krikščioniško surinkimas (1677).
Vėliau ši giesmė buvo spausdinama
Pranciškaus Šrubauskio giesmyne Balsas širdies (nuo ~1679),
XVIII a. maldaknygėse ir kituose leidiniuose su giesmėmis,
XIX a. visuose pagrindiniuose lietuviškuose giesmynuose.

VIRŠUN

2. Pone Karaliau! Dieve Abraomo

 

Pone Karaliau! Dieve Abraomo,

Dovanok mums griekų atleidimą,

Ir Dvasės šventos apšvietimą,

Idant pažintų žmonės Tave,

Jog Tu esi Viešpats Dievas mūsų,

Susimylėk! susimylėk! susimylėk! ant sutvėrimo Tavo

Kurį atpirkai brangiu krauju Savo.

Pone Karaliau! Dieve Abraomo,

Dovanok mums sveikatą,

Ir at’tolink nesveikatą,

Idant pažintų žmonės Tave,

Jog Tu esi Viešpats Dievas mūsų,

Susimylėk! susimylėk! susimylėk! ant sutvėrimo Tavo

Kurį atpirkai brangiu krauju Savo.

Pone Karaliau! Dieve Abraomo,

Dovanok mums pakajų,

Ir at’tolink kares,

Idant pažintų žmonės Tave,

Jog Tu esi Viešpats Dievas mūsų,

Susimylėk! susimylėk! susimylėk! ant sutvėrimo Tavo

Kurį atpirkai brangiu krauju Savo.

O nerūstauk ant mūsų prašom Tavęs Viešpatie.

 

(giedant tą giesmę galima prašyti, pagal reikalo:

dovanok mums pagadą arba lietų ir t.t.)

 

Pagiedojo Petras Zalanskas (1900–1980),
gyvenęs Mardasavo k., Varėnos raj.

Giesmę 1974 m. užrašė Juozas Šidiškis.

VIRŠUN

3. Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo

 

Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo,

Pilnus kelius ašarų, kaip perlų priklojo,

Ta šventa Magdalena, pakūtninke stojo,

Kad Jėzus šalyj’ žydų su mokslu vaikščiojo.

Pametusi rėdyklus, savo brangius rūbus,

Apsiliejo ašaromis, kaip aukso žemčiūgais,

Nuo savo galvos šventos plaukus draskydama,

Ėjo par miestus, laukus, Jėzaus ieškodama.

Atrado visus kelius, kur Jėzų vadžiojo,

Ein į alyvų daržą, randa kur klūpojo.

Ir aną stulpą baisų, krauju aplaistytą,

Rado rykštes, botagus, Jėzaus kotavota,

Ėjo prie aukščiausio tilto, kur upė Cedrono,

Bėga vanduo su krauju mieliausiojo Pono.

Akmuo didžiausias šaukė, vandenyj’ būdamas:

Šitai veidas Jezuso, ant manęs padėtas,

Ant kalno Kalvarijos, ir tenai eidama,

Rand su kryžium puolusį, ir vėl atsikėlus.

Ein ant didžiausio kalno, kur nukryžiavotas,

Jėzus mieliausias Ponas, ant kryžiaus pakeltas,

O tenai smarkiai trimis vinimis prikaltas,

Ir Jezusas mieliausias smerčiu numarintas.

Saulė spindulių savo žibėt neduodama,

Užsitemo tuo laiku Jėzaus gailėdama.

Juozaps su Nikodemu nuo kryžiaus nuėmė,

Ir į grabą švenčiausią kūną Jo įdėjo.

Bažnyčioj Salomono, kad grabe gulėjo,

Ten kareiviai per naktį jausdami sergėjo.

O šventa Magdalena ir tenai atrado,

Bet Jėzusą kėlusį grabe jau nerado.

Išprašyk mums nuo Dievo griekų atleidimą.

Ir po smerčio su tavim danguj gyvenimą. A.

 

Pagiedojo Birutė Zalanskaitė, gimusi 1944 m.
Mardasavo kaime, Varėnos raj., dabar gyvenanti Druskininkuose.

Giesmę 1996 m. užrašė Modesta Liugaitė.

Iki XIX a. giesmė lietuviškuose spaudiniuose nerasta.

VIRŠUN

4. Sveika aušros Žvaigždė šviesi

 

Sveika aušros Žvaigždė šviesi,

Tu linksmybė mūsų esi.

Didi Marija, Pana švenčiausia,

Motina Jėzaus mieliausia.

Mes šaukiamės maldaudami,

Žemės vargą čia vargdami,

Gink mus nuo pikto, siųski palaimos,

Pragaro šalink nelaimes.

Viltie tikra, paguoda mūs,

Ak neleiski žmogui pražūt.

Žvaigžde skaisčiausia, šviesk mums kelionėj,

Savo galinga malone.

Dangaus skliaute žibi kaltiems,

Ranką tiesi beskęstantiems.

Valandą sunkią mūsų mirimo

Būk su mumis, o Marija.

Garbė Trejybei amžinai,

Tėvui, Sūnui, Dvasiai šventai.

Šlovę giedokim ir nesiliaukim

Motinai Jėzaus mieliausiai. A.

 

Pagiedojo Petras Zalanskas (1900–1980),
gyvenęs Mardasavo k., Varėnos raj.

Giesmę 1974 m. užrašė Juozas Šidiškis.

Tai Petro Garbingojo (~1094–1156) giesmės
apie Švč. Mergelę Mariją „Ave stella matutina“
vertimas iš lenkų k. (Zawitay ranna jutrzeńko).
Pirmą kartą lietuviškai išspausdintas italų teologo
Roberto Bellarmino katekizme
Trumpas mokslo krikščioniško surinkimas (1677).
Vėliau ši giesmė buvo spausdinama
Pranciškaus Šrubauskio giesmyne Balsas širdies (nuo ~1679),
XVIII a. maldaknygėse.

VIRŠUN

5. Mieliausioji Poni mano, Karaliene dangaus

 

Mieliausioji Poni mano, Karaliene dangaus,

Atsiveizėk ant manęs nevertojo žmogaus,

Prašau aš tavęs meilingai,

Ištrauk mane nelaimingą,

Poni loskava.

Neduok visiškai pražūti, Motina Dievo,

Bet vesk mane iš liūdnumo prie Sūnaus savo.

Parprašyk jį užrūstintą,

Kad iš vargų išvalnintų

Mane vargingą.

Esmu vargais sunaikintas iš jaunų dienų,

Apkalbas kenčiu šio svieto vis verksmu, vienu,

Dėlei nedorų man’ būdų,

Prašau iš Motinos cūdų.

Panos Marijos.

Stebuklinga abroze, gydai ligonius,

Trauki iš ugnies ne vieną, degančius žmones,

Kožnas prašom Tavo ženklų,

Gelbėk mumis nuo žabangų

Neprieteliškų.

O! bjaurybių griekų mano neišpažįstu,

Pridenk tada ženklu savo Škaplieriaus švento.

Kad ben būčiau išganytas,

Akim’s Tavo užmatytas,

Švenčiausia Pana.

Ir aš verkiu dūsaudamas gėrybių dangaus,

Lieju ašaras po kojų mieliausio Sūnaus.

Prašydamas toj valandoj,

Idant nebūčiau paskandoj,

Gilume peklos.

Esi dovanų pilnoji net’stok niekados,

Loskas, dovanas visiemus duodi visados.

Kožnas vienas duodam save,

Idant būtumėm pas Tave,

Dangaus linksmybėj’.

Stebuklą mes pripažinstam, kiekviens bažnyčioj,

Kada ir smerčio adynoj’ šauktis galėčiau,

Pribūk, Motina meilinga,

Duok gyvenimą garbingą,

Tavęs prašome.

Ir aš būdams vargingiausias tos loskos šaukiu,

Par malonę Sūnaus Tavo augščiausio laukiu,

Kad garbinčiau vardą Tavo,

Apverkdamas griekus savo,

Tikru gailesiu.

Garbė, šlovė Dievui Traicioj’ tegul visados,

Kuri nuo visokių vargų mumis išvaduos.

Par užtartį, Pana, Tavo

Tegul turim garbę savo

Ant amžių. Amen.

 

Pagiedojo Ieva Zalanskaitė-Turonienė,
gimusi 1913 m. Mardasavo k., Varėnos raj.,
dabar gyvenanti Noškūnų k., Varėnos raj.

Giesmę 1995 m. užrašė Modesta Liugaitė.

VIRŠUN

6. Garbė Marijai, šlovė Marijai

 

Garbė Marijai, šlovė Marijai,

Susirinkit visi žmonės,

Kurie norite malonės,

Nuo Dievo.

Garbė Marijai, gimdytojai Dievo Marijai,

Seni, jauni ir varguose,

Kurie esat priepuoliuose,

Pribūkit.

Garbė Marijai, Motinai Sutvertojo, Marijai,

Garbinkim vardą Marijos,

Kurio velniai visi bijos.

Ir slepias.

Garbė Marijai, Panai išmintingai Marijai,

Ten laimingas gyvenimas,

Kur jos yra garbinimas,

Kasdieną.

Garbė Marijai, šlovės vertai Marijai,

Seni, jauni, didi, maži,

Atsiduokit Panai gražiai

Ant amžių.

Garbė Marijai, daug-galingai Marijai,

Ta Motina visokiuose,

Mūsų griešnų reikaluose

Ne apleis.

Garbė Marijai, loskų pilnai Marijai,

Danguj žiba pasodinta,

Ant Aniuolų išaukštinta

Nuo Dievo.

Garbė Marijai, zerkolui teisybės, Marijai,

Sveika aušros žvaigždė šviesi,

Griešnų mūsų nepamesi

Varguose.

Garbė Marijai, Panai viernai Marijai,

Esi tikrais vartais dangaus,

Išstatytais dėlei žmogaus,

Nuo Dievo.

Garbė Marijai, užtarytojai griešnų Marijai,

Sostas esi Salomono,

Tikras sostas Jėzaus Pono

Aukščiausio.

Garbė Marijai, apgintojai mūsų Marijai,

Traiciai šventai par Mariją,

Garbę, šlovę mes dalijam,

Ant amžių. Amen.

 

Pagiedojo Petras Zalanskas (1900–1980),
gyvenęs Mardasavo k., Varėnos raj.

Giesmę 1974 m. užrašė Juozas Šidiškis.

VIRŠUN

7. Sveika karaliene dangaus, Motina meilinga

 

Sveika karaliene dangaus, Motina meilinga.

Sveika palinksmintoji kiekvieno verksmingo,

Taviep mes Jievos sūnūs ištremti šaukiame,

Taviep sunkiai verkdami visi dūsaujame.

O užtarytoja mūsų, teikis Sūnaus savo,

Mielaširdingas akis atgręžt tarnams tavo,

Ir vaisių pašlovintą žyvato čystojo,

Mums po to ištrėmimo parodyk bėdoje.

O Jėzau, duok po smerties Tave paregėti,

O Marija, išmelsk mums vis tai apturėti. Amen.

 

Pagiedojo Katrė Šilanskienė, gimusi 1869 m. Andriūnų k.,
Daugų valsč., Alytaus apskr.

Giesmė užrašyta 1937 m. LLTI MBR.

Giesmę veda Daiva Vyčinienė.

Tai Hermano Luošio (XI a.) antifonos apie Švč. Mergelę Mariją
„Salve Regina caeli Mater“
vertimas iš lenkų k. („Witay Krolowa nieba y Matko litośći“).
Pirmą kartą spausdintas Saliamono Slavočinskio
Giesmėse tikėjimui katolickam priderančiose (1646) –
„Sveika dangaus Viešpatie motina meilinga“.
Vėliau kartota Pranciškaus Šrubauskio giesmyne
Balsas širdies (nuo ~1679), XVIII a. maldaknygėse,
visuose pagrindiniuose XIX a. giesmynuose.
Kitą vertimo variantą buvo pateikęs
Mikalojus Daukša Katekizme (1595) – „Sveika, Karalyčia“.

VIRŠUN

8. Strioks, strioks kada žmogus

 

Strioks, strioks kada žmogus

Dangų nutrotija, peklą užslūžija.

Jau, jau, esmu vertas,

Kad degčiau amžinai pekloj’ visas tenai.

Būk, būk maloningas,

Nors dekretą rodo, vienok meilę duoda.

Jau, jau latrui meile,

Už gailesį vieną duod dangų šendieną.

Verk, verk su Magdalena,

Užgesink maldomis, peklą ašaromis.

Liek, liek, liek ašaras,

Už griekų piktybes, visas neteisybes.

Būk, būk Jėzau Kristau,

Ant mūsų malonus visų griešnų žmonių.

Duok, duok, Jėzau Kristau,

Dūšioms išganymą, danguj gyvenimą. A.

 

Pagiedojo Katrė Šilanskienė, gimusi 1869 m. Andriūnų k.,
Daugų valsč., Alytaus apskr.

Giesmė užrašyta 1937 m. LLTI MBR.

Giesmę veda Eglė Sereičikienė.

VIRŠUN

9. Juozapai šventas, būk pagarbintas

 

Juozapai šventas, būk pagarbintas,

Viešpaties Jėzaus Tėvu vadintas,

Sūnau Dovido, karaliau svieto,

Tarp patriarkų tau pirma vieta.

Pats Dievas Tėvas dorybėms tavo,

Aprinko vietą dėl Sūnaus savo,

Dvasė Švenčiausia ženklą padėjo

Kad rankoj’ rykštė žydėt pradėjo.

Stebuklai dangaus ant žemės rados,

Dievo rankoje tegul visados,

Jėzus paklusnus Tėvo klausyti,

Greitai – Marijos žodžius pildyti.

Aniuolai šventi jamui tarnavo,

Nes paslaptines Jėzaus jis gavo.

Šventieji dangaus ant vardo tavo,

Kad minavoja, lenk galvą savo.

Laimingas žmogus, kurs už patroną

Juozapą šventą tur apiekuną,

Kurs nužemintą širdį parodo,

Tuojaus Juozapas ranką paduoda.

O! Tėve šventas, pilnas dorybių,

Buvai ant žemės metų daugybę,

O mes pasenom pilni piktybių,

Smertinių griekų ir neteisybių.

Šaukiame varge to gyvenimo,

Ligoj’, kalinyj’ ir suspaudime,

Mes dūsaujam tavo užtarimo,

Būk mums patronu smerčio adynoje.

Dievą ant savo rankų nešiojei,

Dūšios ir kūno būk apiekunu,

Užtarytoja Pana Marija,

Juozapai šventas ir šventa Ona.

O! Jėzau Pone, Tavo malone,

Užtarčia savo gelbėjei žmones,

Idant su Tavim danguj’ būtumėm,

Tave ant amžių ten garbintumėm. Amen.

 

Pagiedojo Elena Pečiunkonienė, gimusi 1878 m. Akmenų k.,
Lazdijų valsč., Seinų apskr.

Giesmė užrašyta 1940 m. LLTI MBR.

Giesmę veda Dalia Vaicenavičienė.

VIRŠUN

10. Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo

 

Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo,

Pilnus kelius ašarų, kaip perlų priklojo,

Ta šventa Magdalena, pakūtninke stojo,

Kad Jėzus šalyj’ žydų su mokslu vaikščiojo.

Pametusi rėdyklus, savo brangius rūbus,

Apsiliejo ašaromis, kaip aukso žemčiūgais,

Nuo savo galvos šventos plaukus draskydama,

Ėjo par miestus, laukus, Jėzaus ieškodama.

Atrado visus kelius, kur Jėzų vadžiojo,

Ein į alyvų daržą, randa kur klūpojo.

Ir aną stulpą baisų, krauju aplaistytą,

Rado rykštes, botagus, Jėzaus kotavota,

Ėjo prie aukščiausio tilto, kur upė Cedrono,

Bėga vanduo su krauju mieliausiojo Pono.

Akmuo didžiausias šaukė, vandenyj’ būdamas:

Šitai veidas Jezuso, ant manęs padėtas,

Ant kalno Kalvarijos, ir tenai eidama,

Rand su kryžium puolusį, ir vėl atsikėlus.

Ein ant didžiausio kalno, kur nukryžiavotas,

Jėzus mieliausias Ponas, ant kryžiaus pakeltas,

O tenai smarkiai trimis vinimis prikaltas,

Ir Jezusas mieliausias smerčiu numarintas.

Saulė spindulių savo žibėt neduodama,

Užsitemo tuo laiku Jėzaus gailėdama.

Juozaps su Nikodemu nuo kryžiaus nuėmė,

Ir į grabą švenčiausią kūną Jo įdėjo.

Bažnyčioj Salomono, kad grabe gulėjo,

Ten kareiviai per naktį jausdami sergėjo.

O šventa Magdalena ir tenai atrado,

Bet Jėzusą kėlusį grabe jau nerado.

Išprašyk mums nuo Dievo griekų atleidimą.

Ir po smerčio su tavim danguj gyvenimą. A.

 

Pagiedojo E. Viščiūtė, gimusi 1870 m. Šnikonių k.,
Šeduvos valsč., Panevėžio apskr.

Giesmė užrašyta 1937 m. LLTI MBR.

Giesmę veda Daiva Vyčinienė ir Eglė Sereičikienė.

VIRŠUN

11. Stovi Motina verkdama

 

Stovi Motina verkdama,

Ant to kryžiaus regėdama,

Sūnų savo prikaltą,

O! kaip širdis jos skaudėjo,

Kada mirštantį regėjo,

Sūnų savo brangiausią.

Kursai žmogus neraudotų,

Širdyj’ savo kad dūmotų,

Viešpats kada kentėjo.

Darbai mūsų, griekai mūsų,

Sunkiai troškina Jėzusą,

Ir švenčiausią Mariją.

Visas svietas išsigando,

Žmogus griešnas nepabunda,

Griekų savo apverkti.

Saulė rausta stebėdama,

Žemė kratos’ drebėdama;

Viešpats kada kentėjo.

Žvaigždės temsta, kalnai plyšta,

Nes Sutvertoją pažinsta,

Ant to kryžiaus kybantį.

Marija Dievo Motina,

Širdis mūsų tegraudin’,

Griekus savo apverkti.

Jėzaus vargai ir troškimai,

Taipo sunkūs sopėjimai,

Širdis mūsų tegraudin’.

Žemė žemei; kada sugrįž’

Dūšia Dievui tegul pagrįž,

Par Tavo Jėzau padėjimą. Amen.

 

Pagiedojo Cecilija Baužienė, gimusi 1898 m. Kargaudų k.,
Pelesos par., Lydos apskr.

Giesmė užrašyta 1940 m. LLTI MBR.

Giesmę veda Evaldas Vyčinas ir Eglė Sereičikienė.

Tai Džakoponės Todiečio (m. 1306) sekvencijos
apie Švč. Dievo Motinos kančią „Stabat Mater dolorosa“
vertimas iš lotynų k. Pirmą kartą buvo išspausdintas
Pranciškaus Šrubauskio giesmyne Balsas širdies (nuo ~1679),
vėliau kartotas XVIII a. maldaknygėse ir kituose leidiniuose
su giesmėmis, visuose pagrindiniuose XIX a. giesmynuose.


LLTI MBR - Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos rankraštynas Šaltinius surašė dr. Mikas Vaicekauskas

VIRŠUN